Lietuviai vis dažniau skolinasi, kodėl?

Pastaraisiais metais Lietuvoje gerokai padaugėjo paskolas imančių žmonių. Šis skolinimosi aktyvumo šuolis sudomino ekonomistus, politikos formuotojus ir finansų ekspertus. Norint suvokti platesnę šalies ekonominę ir socialinę dinamiką, labai svarbu suprasti šios didėjančios tendencijos priežastis. Šiame straipsnyje gilinamės į veiksnius, lemiančius augančią paskolų kultūrą Lietuvoje.

Ekonomikos augimas ir didesnės vartotojų išlaidos

Vienas iš pagrindinių skolinimosi augimo veiksnių yra spartus Lietuvos ekonomikos augimas. Pastarąjį dešimtmetį šalies ekonomika nuolat plėtėsi, todėl pagerėjo užimtumo lygis ir padidėjo daugelio Lietuvos gyventojų disponuojamos pajamos. Turėdami daugiau pinigų, vartotojai dažniau ima paskolas didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, automobiliams, būstams ir kitoms vartojimo prekėms, finansuoti. Toks išlaidų elgsenos pokytis dar labiau padidino kreditų paklausą.

Prieinamos ir įvairios finansinės paslaugos

Finansinių paslaugų prieinamumas ir įvairovė Lietuvoje atliko labai svarbų vaidmenį didėjančiam paskolų populiarumui. Šalyje gerai išvystytas bankų sektorius, nebankinės finansų įstaigos ir besikuriančios Fintech įmonės siūlo platų paskolų produktų asortimentą, atitinkantį įvairius poreikius. Lengva prieiga prie kreditų per internetines platformas ir mobiliąsias programėles padarė skolinimosi procesą greitesnį ir patogesnį, patrauklų platesniam gyventojų ratui.

Mažos palūkanų normos ir palankios skolinimo sąlygos

Nuolatinė žemų palūkanų normų aplinka Lietuvoje, atitinkanti Europos centrinio banko pinigų politiką, skatino skolinimąsi. Galimybė gauti paskolas palankiomis sąlygomis, įskaitant mažesnes palūkanų normas ir ilgesnius grąžinimo terminus, viliojo asmenis skolintis kaip priemonę finansiniams tikslams pasiekti neapsunkinant savo biudžeto.

Nekilnojamojo turto rinkos bumas

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pastebimai išaugo, ypač tokiuose miestų centruose kaip Vilnius ir Kaunas. Kylant nekilnojamojo turto kainoms, norintys tapti būsto savininkais vis dažniau kreipiasi dėl hipotekos paskolų, kad savo svajonę apie nekilnojamąjį turtą paverstų realybe. Nekilnojamojo turto bumas paskatino hipotekos paraiškų skaičiaus padidėjimą, o tai labai prisidėjo prie bendro skolinimosi augimo.

Kintantis požiūris į skolas

Visuomenės požiūris į skolas metams bėgant keitėsi. Skirtingai nei ankstesnės kartos, kai skolos dažnai buvo laikomos našta ir finansinio neatsakingumo požymiu, dabar daugelis lietuvių skolinimąsi vertina kaip priemonę, padedančią pagerinti gyvenimą ir įgyvendinti savo siekius. Skolinimosi normalizavimas kartu su didėjančiu finansiniu raštingumu paskatino žmones atsakingiau imti paskolas.

Švietimo ir sveikatos priežiūros išlaidos

Didėjančios išlaidos švietimui ir sveikatos priežiūros paslaugoms tapo didele finansine našta daugeliui Lietuvos šeimų. Siekdami geresnių išsilavinimo ir sveikatos priežiūros rezultatų, vis daugiau asmenų kreipiasi dėl asmeninių paskolų tokioms išlaidoms kaip mokestis už mokslą, gydymą ir kitoms susijusioms išlaidoms padengti. Šios būtinos išlaidos skatina kredito paklausą ir prisideda prie didėjančio paskolų naudojimo Lietuvoje.

Verslo plėtra ir verslumas

Lietuvos ekonomikai skatinant inovacijas ir verslumą, vis daugiau asmenų pradeda savo verslą. Tokiomis sąlygomis verslo paskolos yra paklausios, kad būtų galima finansuoti verslo pradžią, plėtrą ir inovacijas. Be to, mažosioms ir vidutinėms įmonėms dažnai reikia trumpalaikių paskolų pinigų srautams valdyti ir veiklai palaikyti. Klestinti verslumo dvasia šalyje yra svarbus augančios paskolų rinkos veiksnys.

Mūsų išvados

Paskolų ėmimo aktyvumo augimą Lietuvoje lėmė daugybė veiksnių – nuo palankių ekonominių sąlygų ir prieinamų finansinių paslaugų iki besikeičiančio visuomenės požiūrio į skolas. Toliau augant skolinimosi mastams, politikos formuotojams ir finansų įstaigoms labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp atsakingos skolinimo praktikos skatinimo ir užtikrinimo, kad asmenys galėtų gauti kreditus savo troškimams įgyvendinti ir ekonomikos augimui remti. Be to, pastangos didinti gyventojų finansinį raštingumą įgalins skolininkus priimti pagrįstus sprendimus ir nepakliūti į netvarius skolų spąstus. Galiausiai, gerai reguliuojama ir klestinti paskolų rinka gali tapti Lietuvos ekonominės pažangos ir asmeninės pažangos katalizatoriumi.