15 liepos, 2024

e-paskolos.lt

e-paskolos.lt

Būsto kainų augimas Lietuvoje – vienas didžiausių ES

3 min read

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įvyko precedento neturintis būsto kainų šuolis, todėl Lietuva tapo viena sparčiausiai augančių nekilnojamojo turto rinkų Europos Sąjungoje. Remiantis naujausiais Eurostato paskelbtais duomenimis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, būsto kainos Lietuvoje išaugo net 13,1 proc. Toks žymus nekilnojamojo turto vertės augimas sukėlė ažiotažą ir paskatino diskusijas apie šio stulbinamo augimo priežastis.

Tarp visų ES valstybių narių Lietuvos būsto rinka užėmė antrą vietą pagal augimo tempus, ją nežymia persvara aplenkusi tik Kroatija, kurioje būsto kainos padidėjo 14 procentų. Šie duomenys rodo, kad Baltijos šalių regione pastebimas pastebimas nekilnojamojo turto kainų augimas: Latvijoje per tą patį laikotarpį nekilnojamojo turto kainos padidėjo 6 procentais, o Estijoje – 9,2 procento.

Pažymėtina, kad būsto kainų kilimas Lietuvoje neapsiriboja vien metine perspektyva. Lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su paskutiniuoju 2022 m. ketvirčiu, būsto kainos Lietuvoje šoktelėjo 1,8 proc. Šis augimas ypač ryškus lyginant su Latvija ir Estija, kur nekilnojamojo turto vertės išliko stabilios, be didesnių pokyčių.

Labai svarbu suprasti pagrindinius veiksnius, lėmusius šį precedento neturintį būsto kainų augimą Lietuvoje. Veikia keli elementai, kurių kiekvienas turi skirtingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai.

  • Pasiūlos ir paklausos disbalansas. Viena iš pagrindinių būsto kainų šuolio priežasčių yra nuolatinis paklausos ir pasiūlos disbalansas. Nuolat augant ekonomikai ir esant palankioms sąlygoms investicijoms, į Lietuvą atvyko nemažas srautas žmonių, ieškančių darbo ir gyvenimo būdo galimybių. Ši išaugusi būsto paklausa daro didžiulį spaudimą jau ir taip ribotai pasiūlai, todėl kyla kainos.
  • Mažos būsto paskolų palūkanų normos. Kitas veiksnys, lemiantis nekilnojamojo turto kainų kilimą, yra istoriškai žemos būsto paskolų palūkanų normos. Centriniams bankams vykdant palankią pinigų politiką, skolinimosi išlaidos būsimiems būsto pirkėjams išliko patraukliai mažos. Tai paskatino didesnį žmonių skaičių patekti į nekilnojamojo turto rinką, padidino konkurenciją ir dar labiau padidino kainas.
  • Ekonomikos augimas ir užimtumas. Geri Lietuvos ekonomikos rodikliai ir gerėjantis užimtumo lygis padidino vartotojų pasitikėjimą ir perkamąją galią. Kadangi daugiau žmonių jaučiasi finansiškai saugūs, jie labiau linkę investuoti į nekilnojamąjį turtą, o tai lemia didesnę paklausą ir atitinkamai aukštesnes kainas.
  • Užsienio investicijos. Lietuva pritraukia nemažai užsienio investicijų į įvairius sektorius, įskaitant nekilnojamąjį turtą. Pelningų galimybių ieškantys užsienio investuotojai į šalies nekilnojamojo turto rinką žiūri kaip į patrauklią investavimo galimybę, o tai didina paklausą ir prisideda prie kainų augimo.
  • Urbanizacija ir infrastruktūros plėtra. Urbanizacijos tendencija Lietuvoje lėmė ekonominių ir darbo vietų galimybių koncentraciją didžiuosiuose miestuose, o tai didina būsto paklausą miestų centruose. Be to, dėl vykdomų infrastruktūros plėtros projektų ir gerėjančių viešojo transporto sistemų miestuose šios vietovės tapo patrauklesnės potencialiems būsto savininkams, o tai lėmė paklausos ir kainų augimą.

Nors būsto kainų augimas Lietuvoje atspindi teigiamas ekonomikos perspektyvas ir didėjantį investuotojų pasitikėjimą, jis taip pat kelia iššūkių daugeliui gyventojų, ypač pirmą kartą įsigyjantiems būstą ir mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Augant kainoms, svajonė apie būsto nuosavybę tampa vis sunkiau pasiekiama nemažai daliai gyventojų.

Lietuvos vyriausybė ir atitinkamos institucijos turi atidžiai stebėti padėtį ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias tvarų nekilnojamojo turto rinkos augimą. Politikai gali apsvarstyti būsto pasiūlos didinimo iniciatyvas, pavyzdžiui, supaprastinti statybų reglamentavimą ir skatinti įperkamo būsto projektus. Be to, tikslinė parama pirmą kartą perkantiems būstą ir mažas ar vidutines pajamas gaunančioms šeimoms gali padėti padaryti būsto nuosavybę prieinamesnę ir įperkamesnę.

Apibendrinant galime teigti, kad sparčiai auganti Lietuvos būsto rinka, kurioje fiksuojamas vienas didžiausių augimo tempų Europos Sąjungoje, atspindi šalies ekonominę pažangą ir didėjantį patrauklumą investuotojams. Tačiau ji taip pat rodo, kad reikia skubiai imtis priemonių paklausos ir pasiūlos disbalansui mažinti ir padaryti būstą prieinamesnį visiems visuomenės sluoksniams. Ilgalaikiam tvariam šalies vystymuisi bus labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp ekonomikos augimo ir būsto įperkamumo.