Lietuva prašo 1.8 mlrd. eurų paskolos iš ES fondo

Drąsiai siekdama sustiprinti savo ekonomiką ir paskatinti tvarų augimą, Lietuva kreipėsi į Europos Sąjungą, prašydama iš ES ekonomikos gaivinimo fondo suteikti didelę daugiau kaip 1,8 mlrd. eurų paskolą strateginėms investicijoms. Penktadienį Finansų ministerija pateikė oficialų prašymą, taip parodydama šalies įsipareigojimą išnaudoti žaliųjų technologijų potencialą ir remti vietos įmones bei pramonės šakas.

Didelę dalį, milijardą eurų, ketinama skirti paskoloms verslui ir pramonei. Šiuo žingsniu siekiama suteikti įmonėms taip reikalingą finansinį postūmį plėsti veiklą, diegti inovacijas ir galiausiai didinti Lietuvos ekonominį konkurencingumą pasaulinėje arenoje.

Šalis planuoja skirti įspūdingą 700 mln. eurų sumą atsinaujinančiajai energetikai, visų pirma elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių. Šios didelės investicijos į ekologiškos elektros energijos gamybą ne tik padės tvariai patenkinti šalies energijos poreikius, bet ir sustiprins Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Tai ne tik ekonominės strategijos, bet ir svarbus žingsnis siekiant pereiti prie žaliųjų technologijų vertės grandinių. Integruojantis į šias pasaulines grandines, Lietuvos įmonės galės užimti pirmaujančias pozicijas pažangiausių pasiekimų srityje ir užsitikrinti svarbią vietą besikeičiančiame tvarių inovacijų kraštovaizdyje.

Neskaitant to, plataus užmojo investicijos į atsinaujinančiąją energiją rodo tvirtą Lietuvos įsipareigojimą kovoti su klimato kaita ir skatinti aplinkos tvarumą. Pasitelkdama atsinaujinančiųjų išteklių energijos galią, šalis yra pasirengusi gerokai sumažinti savo anglies dioksido pėdsaką ir taip prisidėti prie platesnės ES ekologiškesnės ateities vizijos.

Europos Sąjungos atkūrimo ir atsparumo priemonė yra pasirengusi atlikti pagrindinį vaidmenį Lietuvos ekonomikos atsigavimo ir augimo pastangose. Anksčiau Lietuva galėjo gauti apie 3 mlrd. eurų paskolų ir dar 2,2 mlrd. eurų dotacijų pagal RRF. Nors iš pradžių šalis buvo pateikusi planą tik dotacijų daliai, sprendimas prašyti paskolos atspindi šalies norą pasinaudoti turimais ištekliais, kad paspartintų atsigavimą po pandemijos ir inicijuotų permainingus pokyčius.

Šiuo žingsniu taip pat pabrėžiama, kad Lietuva pripažįsta, jog žaliosios investicijos turi transformacinį potencialą skatinti ekonominę gerovę. Užsitikrinusi finansavimą iš ES ekonomikos atkūrimo fondo, šalis gali įgyvendinti savo plataus užmojo ekologinę darbotvarkę nepakenkdama fiskaliniam stabilumui ir ilgalaikiam finansiniam tvarumui.

Investicinio pasiūlymo reikšmė neapsiriboja vien piniginiais skaičiais ir yra giliai įsišaknijusi siekyje kurti atsparią ir į ateitį orientuotą ekonomiką. Lėšų injekcija į įmones ir pramonės šakas gali sukelti inovacijų ir darbo vietų kūrimo bangą, pagyvinti vietos darbo rinką ir skatinti palankią verslo aplinką.

Plius, teikdama pirmenybę atsinaujinančiajai energetikai, Lietuva yra pasirengusi įvairinti energijos šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo neatsinaujinančiojo kuro. Šios pastangos ne tik apsaugos šalį nuo energijos rinkų nepastovumo, bet ir skatins tvaresnę ateitį ateinančioms kartoms.

Verta pažymėti, kad Lietuva nėra vienintelė, siekianti ekologiško ekonomikos atsigavimo. Visa Europos Sąjunga pritarė žaliojo perėjimo idėjai, pripažindama, kad tvarios investicijos gali paskatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir aplinkos apsaugą.

Pasauliui kovojant su COVID-19 pandemijos poveikiu ir neatidėliotinais klimato kaitos iššūkiais, Lietuvos vizionieriškas požiūris į ekonomikos atsigavimą yra įkvėpimas kitoms valstybėms. Pasinaudodama ES ekonomikos atkūrimo fondo lėšomis, kad paspartintų žaliųjų technologijų diegimą, Lietuva tampa darnaus vystymosi lydere.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos prašymas suteikti 1,8 mlrd. eurų paskolą iš ES ekonomikos gaivinimo fondo yra svarbus etapas šalies kelyje į tvaresnę ir klestinčią ateitį. Planuojamos investicijos į verslą, pramonę ir atsinaujinančiąją energetiką rodo šalies įsipareigojimą diegti naujoves, stiprinti ekonominį konkurencingumą ir saugoti aplinką. Lietuva, žvelgdama į ekologiškesnį horizontą, yra pasirengusi tapti tvarumo ir atsparumo švyturiu Europos Sąjungoje ir už jos ribų.