19 kovo, 2024

e-paskolos.lt

e-paskolos.lt

Naujausios tendencijos Lietuvos vartotojų kreditų rinkoje

3 min read

2021 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos vartojimo kreditų rinka pastebimai pagyvėjo, rodo neseniai paskelbta Lietuvos banko analizė. Skolinimasis vartojimo reikmėms sparčiai augo, didėjo paskolų portfeliai, augo kredito sumos, ilgėjo sutarčių terminai ir apskritai gerėjo portfelio kokybė. Išaugęs skolintojų skaičius sustiprino konkurenciją, dėl to mažėjo palūkanų normos, todėl vartojimo kreditai tapo prieinamesni gyventojams.

Per pirmąjį 2021 m. pusmetį bankų ir kredito unijų suteiktų vartojimo paskolų portfelis siekė 918 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, padidėjo 21 %.

Be to, kredito sutarčių skaičius taip pat padidėjo 4 % ir pasiekė net 490 744. Didėjanti vartojimo paskolų paklausa yra svarbi šios augimo tendencijos varomoji jėga. Suvaldžius COVID-19 pandemiją, Lietuvoje mažėjo nedarbo lygis, didėjo eksportas ir įmonių pajamos, o tai savo ruožtu lėmė didesnį darbo užmokestį. Ypač reikšmingai augo darbo užmokestis viešajame sektoriuje, o tai namų ūkiams įkvėpė optimizmo ir didesnių lūkesčių, galiausiai paskatino didesnes išlaidas ir vartojimą.

Įdomu tai, kad alternatyvios finansavimo galimybės taip pat turėjo įtakos paskolų portfelio didėjimui. Iki 2021 m. I pusmečio pabaigos vartojimo kredito teikėjų, pavyzdžiui, nebankinių skolintojų, paskolų portfelis sudarė 678 mln. eurų, o tai rodo, kad, palyginti su praėjusiais metais, jis padidėjo 4 %. Tačiau verta pažymėti, kad kredito sutarčių su šiais alternatyviais finansuotojais skaičius sumažėjo 18 %. Tai galima paaiškinti sugriežtėjusiu kredito rizikos vertinimu, dėl kurio finansiškai stabilūs klientai mieliau rinkosi bankus, o ne alternatyvius skolintojus. Todėl sumažėjo alternatyvių finansuotojų išduotų sutarčių skaičius, tačiau paskolų portfelis toliau augo, nes paskolų gavėjai rinkosi didesnes paskolų sumas.

Nepaisant aršios konkurencijos tarp skolintojų, vartotojams buvo naudingos geresnės skolinimosi sąlygos. Pavyzdžiui, vidutinė naujų vartojimo paskolų, kurias siūlo skolinančios bendrovės, palūkanų norma per metus sumažėjo 14 % ir buvo 20,11 %. Plius, vidutinė metinė palūkanų norma taip pat sumažėjo 14 % ir siekė 35,5 %. Dėl pagerėjusios namų ūkių finansinės padėties fiziniai asmenys galėjo užsitikrinti didesnes paskolų sumas, kurios per metus padidėjo net 38 % ir vidutiniškai siekė 1728 EUR. Be to, vidutinis vartojimo kredito grąžinimo terminas padidėjo iki 39 mėnesių, o tai rodo teigiamą vartojimo kredito prieinamumo tendenciją.

Galima daryti prielaidą, kad dėl spartaus skolinimo augimo gali pablogėti paskolų portfelio kokybė.

Tačiau Lietuvoje taip nebuvo. Vartojimo paskolos, vėluojančios daugiau kaip 90 dienų, sudarė tik 7,8 % visų vartojimo paskolų, kurias suteikė vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, t. y. 27 % mažiau nei praėjusiais metais. Tokį neveiksnių paskolų sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad finansų įstaigos įgyvendino griežtus skolinimo standartus, o tai galiausiai lėmė geresnę Lietuvos namų ūkių finansinę būklę.

Reziumuojant galime teigti, kad Lietuvos vartojimo kreditų rinka 2021 m. pirmąjį pusmetį patyrė stebėtiną pagyvėjimą. Išaugusi vartojimo paskolų paklausa, alternatyvių finansavimo galimybių atsiradimas ir suintensyvėjusi konkurencija tarp skolintojų kartu prisidėjo prie to, kad vartojimo kreditai tapo prieinamesni gyventojams. Rinkai toliau augant, finansų įstaigoms svarbu laikytis apdairios skolinimo praktikos, kad būtų užtikrintas vartojimo kreditų rinkos tvarumas ir stabilumas Lietuvoje.